Sintetinio albumo peržiūra: Lazerio būrio „Undead Nightmare“

Kreipkitės į autorių

Aš įsitraukiau į „Lazer Squad“ Undead košmarą albumas tikisi netrukdomo siaubo šventės, tačiau albume yra daug daugiau šviesos, oro ir kibirkšties (kartu su nevaržomu energijos ir linksmybės jausmu). Tai nereiškia, kad pavadinimo takelis yra lengvas ir erdvus, nes gražiai prikiša siaubo vibe. Tiesiog albumas apskritai nebuvo slegiantis ar sunkus.

Vienas iš elementų, kuris man patiko albumo metu, buvo eklektiškas muzikinių stilių pobūdis. Albumo takeliuose yra viskas, pradedant nuo tamsiojo bangos ir transų veikiamos muzikos, ir baigiant gryna sintevine banga, tačiau nė viena iš įvairovės nesijaučia ne vietoje, o albumo kūrimas suteikia visumai darnos, leidžiančios gerai veikti.

Undead Nightmare turi šiek tiek žvilgesio ir srauto. Čia yra blizgantys arpeggios, plūduriuojančios sintetinių natų akimirkos ir šiltos, šmaikščios sintezės melodijos, kurios nesukelia nei Undead, nei jokio teroro jausmo. Nesiskundžiu, nes esu šiltesnioji sintetinės muzikos pusė ir manau, kad „Lazer Squad“ gana gerai pasielgė su šiuo albumo aspektu.

Mušimai ir bosas yra dar vienas lemiamų faktorių albume. Yra tas sunkus, turtingas bosinis šulinys, kuris pakyla ir palaiko visus kūrinius, o ritmai palaiko diapazoną nuo lėtesnio tempo iki transo šokio, tačiau jie visada yra galingi ir veiksmingi perduodant teisingą muzikos jausmą ir judant. vikšrai kiekvienam tinkamu greičiu.

Buvau maloniai nustebinta išgirdusi stiprią transo įtaką „Šviesos metų autobusui“ ir „Nuostabiems šuliniams“. Tai skiriasi nuo (vis dar patrauklaus) klasikinio synthwave ritmo ir suteikia Undead Nightmare šiek tiek kitokį pojūtį. Niekada nėra blogai, kai matai, kaip žanro garsas evoliucionuoja, kad apimtų elementus, kurių jis anksčiau vengė, ir tas energingas transo jausmas gana gerai veikė takeliuose, kur jis pasirodė.

Dabar pereisiu takelius, kurie man patiko „ Undead Nightmare“, ir pateiksiu savo supratimą, kas būtent apie juos mane taip intensyviai užbūrė.

Albumo takelio takelis „Undead Nightmare“ užklupo mano ausis, nes jis gerai užfiksavo „siaubo vibe“. Takelį atidaro skambantis varpo garsas, kuris skamba ilgiau nei bet koks tikras varpas, kartu su varnų urvu ir tamsiu boso vingiu, kuris yra sunkus ir storas. Šiek tiek tamsios arkos juda į kelią ir iš jo, nes tas tuščiaviduris varpas moka. Tai nėra super melodingas takelis, tačiau jis sukuria įtemptą atmosferą, kuriai padeda ir ją palaiko gana nervingai skambanti aukšta sintezė ir svarus bosas, pulsuojantis po juo.

„Lightyear Bus“ yra pats trumpiausias albumo takelis. Mane žavi sklindančios, plevėsuojančios arkos, kurios mirga per takelį, ir skystas trasoje esančių sintezių garsas. Jame yra erdvus jausmas per tą solidų, į transą panašų ritmą. Arpeggiacija dar labiau padidina takelį, kuris dominuoja trasoje. Gauti fortepijono akordai prideda dar vieną gražų aspektą. Tai takelis, primenantis mano mėgstamą klasikinę transo muziką.

Esu tokios muzikos gerbėjas, kuri stipriai jaudina gilų vandenį ir „Diving in the Deep“ tikrai tai daro. Gilios sintezės teka kaip vandens srovės ir kyla jausmas pasinerti į mėlyną vandenį su sunkiu boso dūžiu ir lėtai vystytis bei pailgėti sintezės linijos, kurios juda prisijungus. Šis takelis jaučiasi tarsi nešamas per vandenį, judantis švelniai, bet atkakliai srovei gelmėje.

„Undead Nightmare“ yra albumas, kuriame linksma ir įtraukianti energija. „Lazer Squad“ yra neabejotinai prodiuseris, kuriam tikrai malonu kurti malonią muziką, nes jis tikrai šviečia šiame albume!

Žymės:  religija-filosofija pramoga literatūra 

Įdomios Straipsniai

add